- vėdyklė
- vėdỹklė sf. (2) NdŽ, DŽ1, vėdyklė̃ (4) FrnW 1. M, L, Rtr, FrnW, KŽ žr. vėduoklė 1: Indijiečiai nupjausto sparnus ir pasidirba sau vėdykles Blv. Karalienė vėdyklę paėmusi jo įšilusį veidą vėsino TP1881,12. Uosio lapai buvo kaip alsios vėdyklės J.Sav. Į kitus stulpus ėjo medžio žievių juostos, vėdyklės forma dengdamos salę rš. | prk.: Tokią šaltą naktį jo (arklio) ašutinė vėdyklė (uodega) darbo neturėjo (nereikėjo vaikyti musių) rš. 2. NdŽ vėdintuvas, ventiliatorius.
Dictionary of the Lithuanian Language.